Kukučio atgimimas Kalnujuose    2021

Pirmojo rugsėjo savaitgalio vakarą Kalnujų bažnyčios griuvėsiai nušvito spalvomis ir prabilo paslaptinga, tarsi iš aukštybių sklindančia muzika. Ir nieko nuostabaus – į savo gimtinę sugrįžo Marcelijaus Martinaičio poezijos herojus Kukutis, čia jo garbei nuskambėjo muzikinio spektaklio „Odė Kukučio prisikėlimui“ premjera.
Kūrinio idėja gimė dar praeitų metų rudenį, bendraujant su kompozitoriumi Algirdu Martinaičiu. Kūrybinis procesas visada yra ilgas ir kupinas netikėtumų kelias, kurio galutinė vizija dažniausiai skendi įvairiausių koncepcijų migloje… Žinoma, viskas prasidėjo nuo muzikos, vėliau atsirado ir gana minimalistinė pasirodymo forma – keturi šokėjai, vokalinis ansamblis, vienas muzikantas ir skaitovas. Prie kūrybinės komandos pirmiausia prisijungė šokėja ir choreografė Vilma Pitrinaitė, vėliau merginų vokalinio ansamblio „Veni Gaudere“ vadovė Adelė Mikalkėnienė, Šeiko šokio teatras ir saksofonininkas Kazimieras Jušinskas.
Spektaklyje skamba du instrumentiniai Algirdo Martinaičio kūriniai – „Rojaus paukščiai“, „Mirtis ir Mergelė“ ir trys dainos su Marcelijaus Martinaičio žodžiais – „Žemaičių plentas“, „Kukučio turgus“ ir specialiai šiam pasirodymui sukurta „Odė Kukučio prisikėlimui“.
Kaip derėjo ši šokio, muzikos ir vokalo kompozicija raudonų plytų bažnyčios sienos fone galėjo spręsti nepabūgę šaltoko oro ir gausiai susirinkę žiūrovai. Ekspresyvūs šokėjai, puikiai skambantys „Veni Gaudere“ merginų balsai ir netikėtai pasirodantis ir vėl išnykstantis vienišas saksofonininkas neįprastoje erdvėje sukūrė dinamišką garsinę – vizualinę atmosferą, lyg naują jausmų ir emocijų pasaulį sakralioje bažnyčios griuvėsių erdvėje.
O šėliojantį tarp Žemaičių plento, rojaus paukščių, mergelių ir mirties Kukutį savo spontaniška energija įkūnijo pati Vilma Pitrinaitė. Taip jau yra – žygis į prisikėlimą nėra lengvas, pakeliui tenka patirti įvairiausių transformacijų. Bet po šių išbandymų Kukučio dvasia tikrai jau niekada nepasitrauks iš Kalnujų…
Žinoma, šis premjerinis pasirodymas yra lyg geras pirmasis paveikslo eskizas, ir tolesnė spektaklio raida gali įgauti vis daugiau naujų formų. Tai galėtų tapti  miuziklu su „Kukučio baladžių“ siužetine linija, jame pritaptų ir kiti Marcelijaus Martinaičio herojai – Žuvelis, Severiutė. Kaip visada kūrybinis kelias dažniausiai neturi savo pabaigos, tai tiesiog įdomi nesibaigianti kelionė, kupina naujų patirčių ir nuotykių. Tokia pati kaip ir Kukučio siurrealistinė ekspedicija per minčių ir jausmų pasaulį.

 

Muzikinis spektaklis   SAPNAS     2019
Contemporary musical performance SAPNAS (DREAM). English summary below.

Pagal Vydūno dramą „Lietuvos pasakėlė“
Pati turi tu tverti sau palaimą! Tuomet jinai tau nebedings niekad. Kurs pats versmė palaimos, tam ji nenusenka!
(Vydūnas „Lietuvos pasakėlė“)

Kompozitorius Andrius Šiurys
Vokalo partijų bendraautorės – Paulina Simutytė, Inga Šepetkaitė
Scenarijaus autorius ir režisierius Arūnas Kazlauskas
Atlikėjai:
Sapniutė – Darija Bakutytė
Angelas I – Emilija Bagdonaitė
Mergaitė – Austėja Kuzmarskytė
Šokis, choreografija:
Angelas II – Adrian Carlo Bibiano
Sapniutės dvasia – Kristina Gudzinskaitė

Premjera 2018/11/30
Trukmė  40 min.

Spektaklio idėja.
Vydūno (Vilhelmo Storosto)  pjesė  „Lietuvos pasakėlė“  išleista Tilžėje 1913 metais. Muzikinis spektaklis „Sapnas“  yra laisva šios didaktinės dramos interpretacija, kūrinio siužetas perteikiamas savita muzikos ir šokio kalba. Sceninio pasakojimo  forma – šiuolaikinis minimalizmas, šiuo  principu pagrįsta kūrinio muzikinė schema, kurią sudaro elektroninės muzikos fonograma ir keturios vokalo partijos.  Santūrų  spektaklio veiksmą  judesio kalba papildo du šokėjai, įasmeninantys pagrindinius spektaklio personažus – Sapniutę ir Angelą. Visi spektaklio veikėjai yra tarsi dviejų skirtingų pasaulių atstovai – skaudžios realybės  ir viso to, kas yra anpus. Kaip ir visoje Vydūno kūryboje , šioje dramoje juntamas stiprus filosofinis pagrindas, nuoširdaus  religinio tikėjimo tiesos įsismelkia į gilesnį egzistencinį sluoksnį. Dramos herojų kuriami pasauliai tai perdengia vienas kitą, tai vėl atitolsta. Sapniutės persikėlimai iš sapno į realybę padeda jai atskleisti šio beprasmiško klaidžiojimo esmę – pasaulis yra vientisas ir nedalomas, jis yra kiekviename iš mūsų , o riba tarp gėrio blogio, tarp kasdienybės ir stebuklo neegzistuoja. Vienintelė skiriančioji praraja tarp menamų pasaulių yra mūsų abejonės.
Spektaklio scenografijos pagrindas – kelių dimensijų erdvinė vaizdo ir šviesos  instaliacija, savo paslaptinga, mistiška atmosfera apgaubianti pasirodymo erdvę.

Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba

 

SAPNAS (DREAM)

Contemporary musical performance based on famous Lithuanian writer and philosopher
Vydūnas (Wilhelm Storost, 1868 – 1953) drama „Lietuvos pasakėlė“ („Lithuanian tale“),
published in Tilsit in 1913.

Composer   Andrius Šiurys
Vocal co-authors   Paulina Simutytė, Inga Šepetkaitė
Players:
Vocal  Darija Bakutytė, Emilija Bagdonaitė,  Austėja Kuzmarskytė
Dance   Kristina Gudzinskaitė, Adrian Carlo Bibiano

Producer    Arūnas Kazlauskas
Contact   idejuupe@gmail.com

Premiere  30/11/2018  Raseiniai (Lithuania)
Duration 40 min.
Sponsor  Lithuanian Culture Council