Šiluva art biennial cataloque 2021
Šiluva art biennial TOUCHED LAND
AUTHORS AND ART WORKS
APOTROPIA (IT)
Antonella Mignone, Cristiano Panepuccia
THE KISS
Animation / Live Action
A contact between two bodies. An intense sharing of information. A chemical cocktail in the brain.
The Kiss is an audiovisual work that explores a simple gesture acted out between two lovers.
An intense coming together of two bodies in the digital space.
The work was created using motion capture, particle systems and real time randomization techniques.
(To be continued)
Šiluva atsiveria šiuolaikiniam menui
Liepos 13-22 dienomis Šiluvoje tarp piligrimų buvo galima sutikti ir įvairiomis kalbomis prabylančių menininkų – čia vyko tarptautinės meno bienalės simpoziumas. Tai antroji šiuolaikinio meno invazija ramiame Lietuvos miestelyje, jau daugiau kaip 400 metų garsėjančiame savo giliomis religinėmis tradicijomis. Kaip suderinti tarpusavyje religines tiesas ir kartais gana kontraversišką šiuolaikinio meno kalbą – tikrai nelengvas iššūkis teko bienalės organizatoriams. Po pirmosios bienalės likę meno kūriniai jau tapo miestelio dalimi ir po truputį „susigyvena“ su monumentaliuoju sakralumu, nors šių dviejų kategorijų santykis dar labai netvarus.Antrosios bienalės tema „Paliestoji žemė“ gali būti suvokiama keliais lygmenimis: Šiluva yra vieta, kurią lietė Dievo Motinos kojos, pavargusių piligrimų ir popiežiaus pėdos. Paliestoji žemė gali būti žmogaus širdis ir siela. Paliestąja žeme gali būti dar nežinantis, kad trokšta prisilietimo…
Žemė ir šokoladas Piligrimų centro muziejuje
Šiaip ar taip, žemės faktūra pasitinka lankytojus jau Šiluvos piligrimų centro muziejuje, kuriame tarp sakralaus meno relikvijų „įsikūrė“ Rexy Tseng (TW) instaliacija „Sweet Nothing“ („Saldus Niekas“). Tai du gerokai nudėvėti statybiniai karučiai, iš vieno pabirusi juoda žemė, iš kito – auksine folija apvynioti šokolado rutulėliai. Į šį objektą iš muziejaus gilumos švelniai žvelgianti Švč. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų tarsi sako – „Žiūrėkite, žmonės, žemiškajame gyvenime aš jus apiberiu įvairiausiomis gėrybėmis, įvertinkite tai, nes pabaigoje mūsų visų vis tiek laukia žemė…“
Žinoma, autoriaus koncepcija šiek tiek pragmatiškesnė. Ratas ir vežimėlis yra dvi pamatinės žmonijos istorijos technologijos, jos padidino medžiagų transportavimą ir greitį ir tapo pagrindine techninio progreso varomąja jėga. Tuo pačiu priverstinis dviejų medžiagų sujungimas demonstruoja nepatogų priešybių sugretinimą: auksas ir purvas, turėti ir neturėti, turtingas ir vargšas.
Galima būtų pagalvoti, kad kai kurie autoriai „paliestosios žemės“ temą suprato per daug tiesmukai, nes sodraus juodžemio kauburėliai veda ir link Rebeca Pak (IT) vaizdo instaliacijos „Terriccio Universale“. Ši vaizdo projekcija – tai liepos 13 d. nufilmuoto Šiluvoje hepeningo įrašas, kurio metu autorė bandė įtraukti praeivius į netikėtą situaciją – padėti jai pernešti iš taško A į taką B maišelį sodo žemių. Šioje kelionėje užsimezga dviprasmiškas svetingumo santykis: viena vertus, menininkas (kaip užsienietis ir svečias Šiluvoje) prašo praeivių, vietinių žmonių laiko ir fizinių pastangų. Kita vertus, žmonės patiria išbandymus, susijusius su įsitraukimu į veiksmą, todėl, jei sutinka padėti, turi prisitaikyti.
Laukimo meditacija ir dvasiniai sugrįžimai
Lasma Pujate (LV) grafikos paroda „Laukimas“ nukelia jau į kiek kitokią situaciją. „Kiekvieną akimirką žmogus kažko laukia, tačiau pastaruoju metu laukimas virto savotiška meditacija. Mane įkvepia įvairūs iš pažiūros nesvarbūs dalykai, kuriuos pastebiu ypač pastaruoju metu ir kurie verčia vertinti tai, ką jau patyriau, ir kelti naujus gyvenimo tikslus“ – taip apie savo darbus teigia autorė.
Dar vienas dvasinės piligrimystės, virtualaus sugrįžimo į protėvių žemę aktas Šiluvos piligrimų centre – Kathryn Frund (US) interaktyvi instaliacija „Paliestoji protėvių žemė“. Menininkės senelis, metęs kunigystės mokslus, 1907 metais emigravo iš Lietuvos į JAV, čia tapo batsiuviu ir sukūrė šeimą. Kathryn Šiluvos bienalei sukūrė didžiulę Atlanto vandenyno formos instaliaciją iš padėvėtų drabužių, kurioje raudona gija pažymėtas jos senelio kelionės maršrutas.
Deja, visos instaliacijos atsiųsti į Lietuvą nebuvo įmanoma, todėl Šiluvoje atsidūrė tik jos dalelės – 200 autorės sukurtų apyrankių, kurios dalinamos lankytojams, ir jie į specialų žurnalą turi įrašyti savo vardą ir vietą, iš kurios yra atvykę. „Nežinau, ar Lietuvoje liko kokių nors giminaičių, nes visi šeimos ryšiai nutrūko. Šiuo meno kūriniu tikiuosi simboliškai ir meniškai atkurti ryšį su savo protėvių žeme ir šeima. Medžiaginės apyrankės yra lytėjimo simboliai, simbolizuojantys viltį ir ryšį. Šis projektas – tai mano dvasinė piligrimystė atgal į Lietuvą“ – taip savo darbo idėją apibūdina menininkė.
Nematerialių kūnų transformacijos Šiluvos aikštėje
Šiluvos aikštė, kupina maldininkų Šilinių atlaidų metu, šį karta tapo didžiule atvira šiuolaikinio meno ekspozicijos vieta. Tiesiai priešais laiptus į Baziliką eksponuojamas Rekha Sameer (UK) darbas “Nėščioji / laukiančioji / laukiantis”. Iš nedegto molio, žemių ir spygliuotos vielos sukurtas objektas iš toli kiek panašus į rožinį, tačiau pagal autorės sumanymą jo prasmė yra daug platesnė. „Visuose Marijos atvaizduose ji vaizduojama kaip motina, laikanti vaiką, tačiau ji taip pat vadinama Mergele Marija. Moters kūnas patiria didelių pokyčių, kad galėtų išlaikyti ir pagimdyti vaiką. Į žemę įkastos 7 molinės formos, sujungtos spygliuota viela. Molio forma simbolizuoja besiformuojančias įsčias, dirvožemis – žmonių mirtingumą, o spygliuota viela – Motinos kančias” – taip apie savo kūrinį pasakoja indų tautybės menininkė, šiuo metu gyvenanti Didžiojoje Britanijoje.
Daug netikėtų asociacijų sukelia ir Dainiaus Trumpio (LT) objektas „Kūnas“, taikiai siūbuojantis ant grandinių pastogėje šalia Šiluvos Bazilikos. „Kančia vienaip ar kitaip paliečia mus visus. Supančiotas, sužalotas, kraujuojantis bei iškankintas kūnas – tai materialaus – kūniško gyvenimo simbolis. Jis taip pat neatsiejamas nuo sudėtingo dvasinio kelio. Be materialaus kūno bei proto nebūtų įmanoma tobulėti dvasiškai ir pasiekti nušvitimą. Nenukryžiuotas ir nenukankintas Kristus nebūtų tapęs šviesa…” – teigia autorius.
Ne taip drastiškai dangaus ir žemės konflikto temas interpretuoja menininkė iš Didžiosios Britanijos Rose Magee. Autorės iš senų vinilo plokštelių sukurtas objektas simbolizuoja nutrūkusį ryšį tarp paliestosios žemės ir joje gyvenančių žmonių. Žmogiškasis elementas šiame darbe buvo pašalintas, kad nebūtų vaizduojama konkreti lytis, rasė ar tikėjimas. „Kaip kondensuotas šventas buvimas gravituoja į žemę, žemė savo ruožtu kyla aukštyn, pasiruošusi ir laukia, kada galės sugerti šventumą“ – taip savo kūrinį apibūdina autorė.
Posakis „žemės druska“ ko gero tiesiogiai įsikūnijo Židrijos Janušaitės performanse „Odė druskai“, kurį ji atliko aikštėje priešais Piligrimų centrą. Meditatyvus druskos apskritimo formavimas įtraukia žiūrovą savo pasikartojančių judesių magija, kaip daugiaprasmis ritualas, sujungiantis mums įprastas kasdienes materijas – žemę, vėją, saulės šviesą. Druska šiuo atveju yra jungiančioji grandis tarp šių žemės ir dangaus stichijų, substancija, be kurios mes neišgyventume. Ir viso šio verpeto centre visada yra Žmogus – mylimiausiais Dievo kūrinys…
Angelų ir cikadų giesmės
Greta Šiluvos Koplyčios šalia etnografinio svirnelio lankytojus pasitinka liūdnoki rumunų kūrėjų Silvia Amancei ir Bogdan Armanu „Rytojaus angelai“. Krintantys jiems iš rankų jau neegzistuojančios valstybės simboliai sukelia įvairių minčių, autoriai gana skeptiškai žvelgia į šiuolaikinio pasaulio realijas: „Simboliškai sugriuvus Berlyno sienai ir toliau byrant Sovietų Sąjungai, atrodė, kad žmonija pasiekė istorijos pabaigą, išvengė dialektinio konflikto tarp Vakarų ir Rytų, tarp kapitalistinės ir komunistinės ideologijų. Žadėta visuotinė gerovė, susijusi su nuolatiniu vartojimu, baigėsi tuo, kad ateities visuomenės nuolat įsiskolindavo, o gamtos pasaulis buvo niokojamas“.
Prie nebylios nostalgiškos „Rytojaus angelų“ giesmės vakarais prisijungia ir garsios cikadų trelės, aidinčios iš jau minėto etnografinio svirnelio pastogės – tai Anastasis Karras ir Dimitris Batsis (GR) garso ir šviesos instaliacija „El Espiritu“. Mistiniais garsais ir besikartojančiu cikadų choru autoriai siekia sukurti dievišką energijos lauką, sugrįžimą į žemę, kuri laukia prisilietimo, geidžiamą dvasingumo pasaulį. O kuklus lietuviškas svirnelis šiuo atveju yra yra metaforinė šventosios žemės dimensija.
Cikadų pušynuose apie Šiluvą dar nėra, nors kas žino, gal būt jos jau pakeliui į tropinių karščių iškankintą Lietuvos žemę… O kol kas miško pakraštyje šalia piligrimų tako kviečia meditacijai Ingos Raubaitės ir Žilvino Višinsko žemės meno instaliacija „Celė“. Žvelgdami į supantį pasaulį pro celės lazdynų virbus arba į žydrą dangų viršuje, gaubiamą šimtamečių eglių šakų, kiekvienas save gerbiantis piligrimas tikrai turėtų pajusti amžiną ryšį tarp vidinio dvasinio pasaulio ir gamtos harmonijos.
Gal iš tikrųjų gamtos šventovė yra tobulesnė už ne visada sėkmingus žmogaus bandymus sukurti šventas vietas Dievo garbinimui iš tokių materialių medžiagų kaip akmenys, plytos ir betonas. Svoris ir dydis tikriausiai ne visada yra tinkami argumentai tikėjimo perspektyvoje… O santykis tarp žmogaus sukurtų objektų ir gamtos, taip pat kaip santykis tarp šiuolaikinio meno ir tikėjimo dažnai yra gana komplikuotas.
Antanas „Antoni“ Vivulskis ir kitos esaties išraiškos
Su šiais paskutiniais teiginiais tikriausiai griežtai nesutiktų architektas Antanas Vivulskis, suprojektavęs Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią. Architekto vardas į „Antoni“ transformavosi ispanų menininkų Mrs ir Mr Garcia, pasirašančių pseudonimu „Bright people“, kūrinyje, kuris atsirado ant medinio namelio sienos šalia koplyčios.
Tai ne Antano Vivulskio žodžiai, bet jis tikriausiai be išlygų jiems pritartų: „Architektūra – tai menas paversti šį pasaulį visų būtybių namais. Ji siekia priimti mus visus be išimties. Nenuostabu, kad būtent architektas Mies Van der Rhoe išplatino aforizmą “Der lieber Gott lebt im Detail” (“Dievas yra detalėse”).
„Mano vardas Antanas Vivulskis ir aš atėjau švęsti tam, kad šis pasaulis būtų skirtas mums visiems, kiekvienoje detalėje, ir kad kiekvienas mažas gyventojas yra tik dar vienas kambarys milžiniškuose namuose, kuriais dalijamės“ (Mrs&Mr Garcia).
„Aš esu“ teigia ir kitas erdvinis objektas melsvu raibuliavimu išsiskiriantis ant kalvelės priešais Šiluvą šalia aikštelės, kurioje buvo sutiktas popiežius Jonas Paulius II. Menininkės Dovilė Gudačiauskaitė ir Jelena Škulis-Škulienė šioje vietoje sukūrė aplinkos instaliaciją, nurodančią sąsajas su Bendruomene, Šventu Raštu ir Žeme. Šiuo atveju, AŠ ESU – citata iš įvairių Rašto vietų apie žmogaus ir Kristaus tapatybę, kurios paliesta Žemė.
Egzistencinis chaosas sakralioje erdvėje
Šalia Šiluvos turgaus esančio medinio namo sieną papuošė Sam Heydt (US) analoginių koliažų paroda, bendru pavadinimu „Edge of Chaos“ („Chaoso pakraštys“). Apokaliptiniai pasaulio vaizdai, persmelti nuosaikios ironijos yra labai tinkamas fonas šių dienų situacijai. Griuvėsiuose žaidžiantys nerūpestingi praeito šimtmečio vaikai tikriausiai nėra ateities pasaulio vizija, tačiau tai aiški užuomina į chaosą, kuris gal būt jau prasidėjo. Belieka nusipirkti bilietą į turistinį kosminį laivą…
Be autorių, kurių darbai eksponuojami Šiluvoje, bienalėje netiesioginiu būdu dalyvauja nemažai menininkų iš įvairiausių pasaulio šalių. Bienalės svetainėje www.menopiligrimai.lt ir feisbuko paskyroje https://www.facebook.com/Meno-piligrimai galima pamatyti jų parodas, prisistatymus, vaizdo meno kūrinius. Dalyvių ir jų kūrybos spektras tikrai labai margas: tapytojai Daniele Bongiovanni (IT), Juan Rodrigo Piedrahita Escobar (CO), vaizdo meno kūrėjai Benna Gaen (UK), APOTROPIA (IT), Makis Kyriakopoulos (GR), Michalis Kotaidis & Dimitris Batsis (GR), Mirjam (DK), Mila Panic (DE), instaliacijų ir performansų kūrėjai Aleksandr Nikitiuk (UA), Johana Quizumi (BR).
Taigi, kūrėjai iš viso pasaulio „atranda“ Šiluvą ir Lietuvą, taip po truputį kuriama meno piligrimystės tradicija. Ar Šiluvos aplinka priims šiuolaikinį meną, ar ši sakrali erdvė gali tapti nuolatine tarptautinių meno renginių vieta? Kodėl gi ne, Švč. Mergelės pasirodymas prieš 400 metų čia irgi sukėlė nemažą chaosą, kuris pakeitė tolesnę miestelio istoriją. Taikus šiuolaikinio meno stebuklas taip pat gali daug ką pakeisti. Belieka tik atsipalaiduoti, pasitikėti savimi ir per daug nesukant galvos pasinerti į bienalės įvykių verpetą… Meno tėkmė visada išneša į kokį nors saugų krantą. Nors gal tai bus visiškai nepažįstamas krantas, ir nežinosi kaip grįžti atgal… O gal visai nenorėsi grįžti atgal?
Bienalės organizatorių informacija
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Biennial simposium
Photo gallery
Šiluvos meno bienalė’21 “Paliestoji žemė”
Šiluva Art biennial’21 “Touched Land” (English below)
Šiluvos kontekste sąvoka „Paliestoji žemė“ gali būti suvokiama keliais lygmenimis: Šiluva yra išskirtinę sakralinę vertę turinti vietovė, kurią lietė Dievo Motinos kojos, pavargusių piligrimų ir popiežiaus pėdos, ja kasdien žengia vietos žmonės ir dvasininkai. Paliestoji žemė gali būti žmogaus širdis ir siela, vienumoje ar draugėje patyrusi prisilietimo galią. Paliestąja žeme gali būti vienas žmogaus kūrinys, bent vienu žingsniu priartinantis prie dieviškosios tikrovės. Paliestąja žeme gali būti dar nežinantis, kad trokšta prisilietimo…
Tokia yra organizatorių vizija. Mums yra svarbu ir įdomu, kaip Paliestąją žemę mato ir jaučia šiuolaikinis žmogus, šiandieninis menininkas. Į klausimą kviečiame atsakyti kiekvienam priimtiniausia šiuolaikinio meno forma, pagrindinė sąlyga – kūrinys turės „rasti“ vietą atvirose Šiluvos ir jos apylinkių erdvėse.
Bienalės kalendorius:
Birželio 13 d. Bienalės atidarymas
Liepos 13-22 d. Meno simpoziumas Šiluvoje
Birželio 13 d. – spalio12 d. Parodos, pristatymai, meninės akcijos
Paraiškų teikimo gairės:
1. Dalyvių paraiškos priimamos iki 2021 m. kovo 28 d. (imtinai) el. paštu: info@menopiligrimai.lt
2. Paraiškas dalyvauti bienalėje gali pateikti skirtingų disciplinų profesionalūs Lietuvos ir užsienio
menininkai, dirbantys įvairiomis formomis. Menininkas gali siūlyti tiek jau sukurtus kūrinius, tiek
numatomo kūrinio idėją, skirtą Šiluvos meno bienalei ir atliepiančia bienalės temą – paliestoji žemė.
3. Meno kūrinių (projektų) įgyvendinimo forma nėra ribojama. Pirmenybę turės darbai, kurie turi
galimybę būti eksponuojami, pristatomi lauke: erdvinės instaliacijos, skulptūros, objektai, videomeno
kūriniai, garso instaliacijos, performansai ir kt. Taip pat galima siūlyti kūrinius, kuriuos menininkas
nori pristatyti tik skaitmeninėje erdvėje.
4. Praktinė pastaba: visos bienalės apimtyje vyksiančios veiklos bus organizuojamos kontaktinėmis,
pusiau nuotolinėmis ar nuotolinėmis formomis, atsižvelgiant į tuo metu šalyje galiojančias
rekomendacijas dėl pandeminės situacijos. Kai kurie bienalės renginiai gali būti perkelti į virtualią
erdvę.
Paraiškos forma (laisva forma):
1. CV, kuriame pateikiama autoriaus kontaktinė informacija, jo naujausi projektai, parodos, dirbtuvės ir
rezidencijos.
2. Trumpas Šiluvos bienalei siūlomo meno projekto / kūrinio idėjos aprašymas (max 500 ženklų). Jei
reikalinga, nurodykite techninę įrangą bei kitus specialiuosius reikalavimus kūrinio įgyvendinimui,
pristatymui.
3. 3-5 aukštos kokybės (300 dpi) kūrinių ar eskizų, planuojamų pristatyti bienalėje, nuotraukos.
4. Prašome pateikiamus failus pavadinti kaip nurodyta – Vardas Pavardė – kūrinio pavadinimas (pvz.
Vardenis Pavardenis – paliestoji 1).
Konkurso organizavimas:
1. Atranka vykdoma konkurso būdu pagal kūrėjų pasiūlytą būsimo kūrinio koncepciją ir ankstesnės
kūrybinės veiklos patirtį.
2. Atrinkti menininkai bus informuoti el. paštu iki 2021 m. gegužės 15 d.
3. Visa konkurso organizatoriams pateikta informacija naudojama tik konkurso tikslais ir
neperduodama trečiosioms šalims.
Projektų įgyvendinimo sąlygos:
1. Atrinktiems dalyviams bus suteiktas apgyvendinimas, maitinimas, kūrybinė erdvė ir medžiagos
projekto įgyvendinimui meno siumpoziumo Šiluvoje metu.
2. Pasibaigus eksponavimo laikotarpiu dėl sukurto kūrinio eksponavimo kitose erdvėse tariasi kūrinio
autorius ir konkurso organizatoriai.
Projekto organizatorius: Šiluvos bienalės darbo grupė.
Projekto rėmėjai: Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba (laukiama sprendimo).
Jei turite klausimų, prašome mums parašyti: info@menopiligrimai.lt
Sekite mūsų informaciją.
The story of Šiluva
… The clergyman of the Calvinists, approaching the stone, asked the crying virgin “Girl, why are you crying?” and she replied “I cry because my son was worshiped in this place before, and now it is plowed and sown”. After saying this, she vanished into the air. One old farmer, almost blind because of the age, remembered that a Catholic church used to stand in a place where the virgin with the baby appeared. He asked to bring him into the place. As soon as he got there, he regained his sight and showed where the treasure (the chest with the ownership documents) of the former church was hidden.
This happened in 1608 in a small Lithuanian village of Šiluva and, as far as we know, it was the first appearance of the Blessed Virgin Mary in Europe. Until the mid-16th century the old Catholic church stood there, and the pilgrims even from neighboring Prussia used to flow to the feasts of Šiluva. Later, after the Calvinists came into the area, the Catholic Church was closed and demolished. The last priest of Šiluva Jonas Holubka, at about 1569 put the values and documents of the church in a chest and buried it near the former church …
The feasts were started again after regaining the lands of the church in 1623 – 1624 and building the wooden church. The people were attracted to Šiluva not only by the feasts but also the more and more spreading message about the Merriam and the painting of the Blessed Virgin Marry with the Baby. The tradition of the feasts in Šiluva exists till present attracting thousands of pilgrims from all over the world every September to this small Lithuanian village.
Theme
In the context of Šiluva, the term “Touched Land” can be understood on several levels: Šiluva is an area of exceptional sacral value, touched by the feet of the Mother of God, tired pilgrims and the Pope. This place is daily passed by local people and preachers. The touched land can be either the heart or he soul of a person who has experienced the power of touch in solitude or togetherness. As well, the touched land can be creation by human, which could bring at least one stepcloser to the divine reality. The touched land may be the one who may not yet know that it longs for touch…
View of Šiluva
2019
Šiluvos bienalės meno simpoziumas /Šiluva Biennial Art Symposium
Dalyviai/List of participants:
Evaldas Mikalauskis (LT) / graphic
Lina Pranaitytė (LT) / audio video art, objects
Urtė Pakers (LT) / audio video art, objects
Algimantas Šlapikas (LT) / sculpture
Aistė Juškevičiūtė (LT) / painting
Bruno Gaspar (POR) / painting , objects
Oksana Svizhak (UA) / painting
Valerija Moskvitina-Dmytriieva (UA) / painting
Marina Konovalova (BLR) / painting
Daniel Gromacki (PL) / painting
Valentinas Varnas (LT) / painting
Greta Kardišiūtė (LT) / installation
Vaiva Kovieraitė-Trumpė (LT) / graphic
Borisas Jokubauskis (LT) / iconography art
Kristina Jurgita Pačkauskienė (LT) / iconography theory
Andrius Kviliūnas (LT) / video art
Contemporary music group ONE TWO Free (LT):
Jūra Elena Šedytė (voice)
Mėta Pelegrimaitė (f)
Kazimieras Jušinskas (sax)
Jazz trio (LT):
Kristupas Kmitas (dr)
Grigas Andrulis (key)
Pijus Oras (b)
Penkios spalvingos dienos Šiluvos bienalės meno simpoziume
Šiluvos meno simpoziumo atidarymą liepos 13 d. triukšmingai paskelbė seksteto BRASSPALVOS pučiamųjų garsai, atroji jo dalis bienalės klube kavinėje „Šiluvos karūna“ taip pat prasidėjo įtaigiu muzikiniu akcentu.
Jaunų atlikėjų iš Vilniaus trio – Kristupas Kmitas (būgnai) Grigas Andrulis (klavišiniai) ir Pijus Oras (bosinė gitara) tiesiog užbūrė publiką savo sunkiai į kokius nors rėmus įspraudžiamos muzikinės stilistikos įvairove. Šis suvaldytas ir įprasmintas muzikinis chaosas kito nuo jautrių virpesių iki pašėlusio ritmo proveržių. Puiki įžanga į meno improvizacijų pasaulį.
Pro laiko patinos sluoksnį
Liepos 18 d. Vaiva Kovieraitė-Trumpė „transfer“ grafikos technologijos seminare demonstravo tikrus stebuklus, kai menas gali gimti tiesiog čia ir dabar, naudojant paprastas priemones, įsigyjamas ūkinių prekių parduotuvėje. Skiedikliai, grindų lakas, pigmentai ir net sena violetinė kopijavimo juostelė tapo meninės kūrybos priemonėmis, suteikiančiomis galimybę neribotai fantazijai. Nuotraukų kompozicijos, virstančios įstabiais grafikos meno kūriniais, ir visa tai per kelias kūrybos valandas…
Visai kita atmosfera vyravo Boriso Jokubauskio ikonografijos užsiėmimuose. Ikonų tapybos tradicija, gyvavusi vieningoje Bažnyčioje, o vėliau puoselėta krikščioniškuose Rytuose, išgyveno savo „aukso amžių“ ir nuosmukio periodus. Kaip sakralinis objektas ir kaip meno kūrinys ikona atgimė tik po II pasaulinio karo, pirmiausia Europoje, vėliau Amerikoje. Visas šias ikonografijos peripetijas trumpoje apžvalgoje pristatė dr. Kristina Jurgita Pačkauskienė. Žinoma, mums, įpratusiems prie laiko patina padengtų, papilkėjusių senųjų ikonų atvaizdų, ryškiomis spalvomis spinduliuojančios naujosios gali pasirodyti pernelyg dekoratyvios, netekusios savo „paslapties“, tačiau restauruota sakralioji viduramžių tapyba buvo būtent tokia: ryški, aiški, konkreti. Kaip tik dėl to šis sakralinio meno kūrinys prabyla tiesiogiai, jo vizualinė kalba švari ir koncentruota, neužteršta jokių pašalinių istorinių įtakų.
Virtualus akmuo
Ypatingas Šiluvos meno simpoziumo dalyvis – svečias iš Portugalijos Bruno Gaspar. Jį buvo galima sutikti įvairiose vietose spėriai žingsniuojantį po miestelį, ieškantį erdvės savo kūrybinių sumanymų įgyvendinimui. Bruno – tikras meno piligrimas, klajojantis po platųjį pasaulį ir visur paliekantis meniškus savo buvimo ženklus. Ironiškas jo autoportretas dabar jau žvelgia ir nuo sienos pagrindinėje Šiluvos gatvių sankryžoje, viena primerkta akimi, tarsi bylojantis – „taip, aš stebiu jus, niekur nuo mano įdėmaus žvilgsnio nepaspruksite…“. Be gatvės meno Bruno dar suspėjo parengti tapybos ir objektų ekspoziciją, kuri kartu su Aistės Juškevičiūtės tapybos darbais eksponuojama Šiluvos piligrimų informacijos centre.
Ant kalvelės šalia informacijos centro jaukiai įsikūrė keturi dideli Evaldo Mikalauskio grafikos darbai. Kosmosas, dangus, akmuo ir kalnas – šios keturios materijos apraiškos atspindi žmogaus egzistencijos transformacijas, nuo didžiojo visatos sprogimo iki pirmųjų žmogaus meniškumo proveržių – piešinių ant sienų olose. Tiesa, šį kartą ant akmens įamžinti ne pirmykščiai medžiotojai ir dievai, bet mažos kaimo parduotuvėlės (kažkur Lietuvoje) lankytojų portretai. Evaldas keletą mėnesių kruopščiai piešė ir rinko žmonių portretus, vėliau jie sugulė į kompoziciją ant akmens. Šis virtualus akmuo, deja, tikriausiai negyvuos tūkstantmečius…
Šiluvos gimnaziją po plenero tiesiog užtvindė tapybos darbai, paroda surengta dviejuose pastato aukštuose, eksponuojama daugiau kaip 40 darbų. Penki tapytojai iš skirtingų šalių – Oksana Svizhak (UA), Valerija Moskvitina-Dmytriieva (UA), Marina Konovalova (BLR), Daniel Gromacki (PL) ir Valentinas Varnas (LT) – per savaitę išnaršė kiekvieną miestelio gatvelę ir laukus aplinkui, ieškodami vienintelio ypatingo žvilgsnio į Lietuvos šventovę. Žinoma, dar vienas Švč. Marijos apsireiškimas būtų galėjęs tapti puikiu siužetu tapybos darbams, tačiau, nepaisant visų pastangų, jo užfiksuoti dailininkams taip ir nepavyko… O gal pavyko? Juk apsireiškimo ženklus tikriausiai iki šiol galima įžvelgti kiekvienoje šio miestelio detalėje.
Pranašui žemėje tiesiog nebūtų ką veikti
Ir pagaliau dar vienas kūrėjas, turintis savitą žvilgsnį į religiją ir tikėjimą. Andrius Kviliūnas savo video darbuose su lengva ironija žvelgia į krikščionybės istorijas, perkeldamas jas į šiuolaikinį pasaulį. Kokia yra šių laikų Marija Magdalietė? Ar dar kažkam kiltų mintis ją užmėtyti akmenimis, juk jos nuodėmė šiais laikais yra tokia įprasta ir visiškai toleruotina… Vėl pasirodžiusiam Pranašui žemėje tiesiog nebūtų ką veikti – nuodėmės, už kurias jis mirė ant kryžiaus, tapo gyvenimo norma… Skvarbus ir koketuojantis Andriaus Kviliūno žvilgsnis, lėtas, meditacinis vaizdo kitimo tempas tarsi užburia, perkeldamas į absurdišką erdvę, paralelinį pasaulį, ir nejučia imi abejoti, ar tavo sąmonė savo egzistencijai pasirinko pati tinkamiausią iš šių pasaulių, gal vis dėlto reikėtų peršokti į kokį gretutinį, tinkamesnį, kuriame dar egzistuoja stabilios vertybės.
Andriaus siurrealistinius vaizdus garsais papildė grupė ONE TWO Free, šį kartą prie Jūros Elenos Šedytės (vokalas) ir Mėtos Pelegrimaitės (fleita) prisijungė saksofonininkas Kazimieras Jušinskas. Toks vaizdų ir garsų kokteilis sukėlė švelniai psichodelinę ekstazę, ir salėje buvusi Birutė Letukaitė, pakėlusi nuo kėdžių artimiausius žiūrovus, net ėmė kurti naują šokio spektaklį…
Šimtai medinių šiaudelių
Nutilus bienalės šurmuliui, sutrikdžiusiam įprastą Šiluvos ramybę, mietelio pakraštyje liko tik vieniša žemės meno instaliacijos kūrėja Greta Kardišiūtė. Ji toliau kantriai smaigstė į žemę šimtus medinių šiaudelių, kurdama ažūrinį 5×7 m dydžio paveikslą „Paliestas“. Žinoma, menininkė nebūna viena, darbas kuriamas Šiluvos miestelio prieigose ir patraukia kiekvieno pravažiuojančio akį, priversdamas sustoti ir pasidomėti, kas čia vyksta.
Bienalė tęsiasi, rugsėjo mėnesį numatytas labdaringas meno kūrinių aukcionas, vėliau dar kelios parodos Šiluvoje ir kituose miestuose.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-07-17-meno-piligrimai-siluvoje/176649
ŠILUVOS BIENALĖS MENO SIMPOZIUMAS
Liepos 13-22 d
Liepos 13 d.
18.00 Pučiamųjų kvinteto BRASSPALVOS koncertas.
18.30 Meninė akcija – grafikos spaustuvė (meistras Evaldas Mikalauskis).
Abu renginiai aikštėje šalia Bazilikos, esant blogam orui – kultūros namuose.
Meninės akcijos metu bus galima įsigyti grafikos atspaudų su Šiluvos vaizdu.
20.30 Instaliacijos PULSARAS pristatymas. Autorės – Lina Pranaitytė, Urtė Pakers.
Istorinio paveldo pastate šalia namo Turgaus g. 22.
Liepos 14 d.
15.00 Algimanto Šlapiko skulptūrų parodos atidarymas.
Parke priešais Šiluvos gimnaziją.
Liepos 17 d.
18.00 Bienalės klubas kavinėje “Šiluvos karūna“.
Džiazo trio koncertas.
Kristupas Kmitas (dr), Grigas Andrulis (key), Pijus Oras (b)
Liepos 18 d.
16.00 Kūrybinės dirbtuvės „Transfer grafikos technika“. Lektorė – Vaiva Koveraitė-Trumpė.
Šiluvos parapijos namuose (Raseinių g. 14). Kūrybinių dirbtuvių tęsinys liepos 19 d.
Liepos 19 d.
16.00 Seminaras „Šiuolaikinė ikonografija, ikonografijos ištakos ir technologijos“.
Lektoriai – Borisas Jokubauskis, dr. Kristina Jurgita Pačkauskienė.
Piligrimų informacijos centre (M. Jurgaičio g. 17 a). Seminaro tęsinys liepos 20 d.
Registracija į kūrybines dirbtuves ir seminarus tel. +37068224218, el.p. idejuupe@gmail.com
Dalyvių skaičius ribotas, prašome registruotis iki liepos 16 d.
Seminarų dalyviai gaus vardinius Šiluvos meno bienalės sertifikatus.
Liepos 20 d.
18.00 Evaldo Mikalauskio skaitmeninės grafikos darbų pristatymas.
Prie Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios.
19.30 Bienalės klubas kavinėje “Šiluvos karūna“.
Atvira diskusija „Menininko misija šiuolaikiniame pasaulyje“.
Moderatorė – Silvija Čižaitė-Rudokienė.
Liepos 21 d.
15.00 Bruno Gaspar (Portugalija) ir Aistės Juškevičiūtės parodos atidarymas.
Piligrimų informacijos centre (M. Jurgaičio g. 17 a).
16.00 Tapybos plenero darbų parodos atidarymas Šiluvos gimazijoje.
Oksana Svizhak (UA)
Valerija Moskvitina-Dmytriieva (UA)
Marina Konovalova (BLR)
Daniel Gromacki (PL)
Valentinas Varnas (LT)
17.00 Bienalės klubas kavinėje “Šiluvos karūna“.
Džiazo trio koncertas.
19.00 Andriaus Kviliūno vaizdo meno darbų pristatymas.
Akustinis vaizdo meno performansas su grupe
ONE TWO Free feat. Kazimieras Jušinskas.
Šiluvos kultūros namuose (J.Pauliaus II g. 12).
Liepos 22 d.
16.00 Tapybos kūrybinės dirbtuvės. Lektorė – Valerija Moskvitina-Dmytriieva (UA).
Šiluvos parapijos namuose (Raseinių g. 14).
18.00 Gretos Kardišiūtės instaliacijos „Paliestas“ kūrimo proceso pristatymas.
Jono Pauliaus II atvykimo aikštelėle.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-07-08-a-kviliuno-videopremjera-siluvos-bienaleje/176540
Šiluvos meno bienalės atidarymas. Agnės Jonkutės paroda „Sidabro mėlis“ gelbsti nuo informacinio triukšmo
Pirmoji bienalės diena – birželio 13-oji – prasidėjo svilinant iki tol Lietuvoje nematytam 35 laipsnių karščiui. Norisi tūnoti kur nors pavėsyje, stebint papilkėjusius nuo karščio aplinkos kontūrus. Raminančios pilkos spalvos dėmės pasitiko ir atėjusius į Agnės Jonkutės parodos atidarymą Šiluvos piligrimų informacijos centre.
Pirmasis įspūdis – įrėminti apniukusio dangaus lopinėliai ar nurimusios po audros jūros fragmentai. Tačiau tai tik apgaulingas, hipnotizuojantis sidabro mėlis, kurio gelmėse slypi visai kiti kodai.
Šis pilkasis minimalizmas neatsiveria iš karto, tiesiog reikia nusikratyti kiekvieną dieną mus persekiojančio įkyraus aplinkos margumyno, mintyse „nurengti“ šį nenatūraliai spalvotą pasaulį iki pirmapradžio būvio. Tada prabyla kiekvienas potėpis ir įmanoma įžvelgti labai individualią prasmę šiuose pilkų atspalvių kloduose.
Žinoma, šitos pilkosios ekstazės būsenoje nejučia užplūsta vaizdiniai, įkvėpti ypatingos šio Lietuvos miestelio pamaldumo auros. Galvoje ima suktis padriki Naujojo Testamento fragmentai ir skambėti Pranašo žodžiai. Tai neišvengiamas pašalinis efektas, tačiau jis padeda suvokti, kad meno kalba, kaip ir esminės tikėjimo tiesos, nereikalauja daug žodžių. Jėzaus pamokymai buvo labai paprasti – apie grūdą, nesudygsiantį ant suvažinėto kelio, ar nepraktišką piemenį, išėjusį ieškoti vienos avelės.
Šių dienų edukatoriai galėtų paprieštarauti – tie žodžiai buvo skirti paprastiems žmonėms – žvejams, nusidėjėlėms ir panašiai, mums jau reikia daug rafinuotesnių paaiškinimų. Petras su Simonu metė savo tinklus ir nusekė paskui mokytoją, vos jį išgirdę. Ar mes paliktume savo internetinius tinklus, jei į mus kreiptųsi netikėtai pasirodęs Dievo Sūnus? Aišku ne, mes jo net nepažintume…
Agnė Jonkutė taip pat nedaugžodžiauja savo kūryba, jos meno kalba taupi ir santūri. Tiesiog reikia ilgiau pabūti su jos paveikslais ir pilkasis sidabro mėlis prabyla, tuščios erdvės užsipildo paslėptomis prasmėmis.
„Man įdomu žmogaus kaip stebėtojo ir tuščios erdvės, šiuo atveju fiziškai neapkrautos ir išvalytos architektūrinės erdvės, santykis, kuomet, nurimus informaciniam triukšmui, stebėtojui atsiveria kasdienybėje „pasimetęs“ šviesos grožis. Man ypač įdomus šviesos kelias paviršiumi, jos pasirodymas bei išnykimas“ – taip apie savo kūrybą kalba dailininkė.
Agnės Jonkutės paroda Šiluvos piligrimų informacijos centre (M.Jurgaičio g. 17) veiks iki liepos 17 d.
APIE PROJEKTĄ
ŠILUVOS MENO BIENALĖ 2019 / ART BIENNIAL ŠILUVA 2019
AKMUO / THE STONE
Bienalės tema, koncepcija / The theme and concept of biennial (English below).
„Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu“ (Ps 118:22).
Pirmosios Šiluvos bienalės tema – pirmapradžio akmens simbolis, į kurį remiasi visos žmogiškosios ir dangiškosios vertybės, aiškus ir nekintantis, kaip pirmasis tuščioje erdvėje ištartas Žodis. Bet kuri kūryba yra visatos sutvėrimo tęsinys, ir koks bus tas Naujasis Pasaulis priklauso tik nuo mūsų pačių. Ar nesusimąstydami savo betiksliame skubėjime mes kartais nepasielgiame kaip praamžiai statytojai, atmetę svarbiausiąjį akmenį, toliau kuriame savo efemerines oro pilis, kurios išsisklaido, vos nusigręžus… Giluminė meno esmė, slypinti už jo performatyvios funkcijos, gali tapti tuo kertiniu akmeniu, ant kurio guls visi vėlesni egzistenciniai sluoksniai.
Šiluvos meno bienalė – reprezentatyvus, plataus spektro tarptautinis renginys, skirtingose erdvėse pristatantis įvairių meno sričių kūrinius, autorius, meno tyrinėtojus ir kuratorius. Pirmosios bienalės renginiai vyks nuo 2019 metų birželio iki spalio mėnesio pabaigos Šiluvoje ir kitose istorinėse šio krašto vietose.
“The stone which the builders rejected Has become the chief cornerstone.” (Ps 118:22).
The theme of the first Šiluva biennial is the symbol of the primordial stone, on which all human and heavenly values are based, clear and unchanging, as the first Word spoken in the empty space. Any creation is a continuation of universe creation, and what the New World will depend on ourselves. Don’t we sometimes act like the prior builders, while not thinking in our ruthless rush and rejecting the most primary stone, and continue to create our own ephemeral air castles, which dissipates, just turning away … The profound essence of art, hidden behind its performative function, may become the cornerstone on which all subsequent existential layers will lie.
The Šiluva Art Biennial is a representative, wide-ranging international event presenting works of art, authors, art researchers and curators in different locations. The events of the first biennial will take place from June till the end of October 2019 in Šiluva and other historical locations in the region.
GALERIJA
Šiluvos istorija / The story of Šiluva (English below).
…Kalvinų dvasininkas, prisiartinęs prie akmens, paklausė verkiančios mergelės: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Tai tarusi, ji pranyko. Vienas senas ūkininkas, nuo senatvės beveik apakęs, prisiminė, kad toje vietoje, kur pasirodė mergelė su vaikeliu, stovėjusi katalikų bažnyčia. Jis liepė nuvesti jį į dirvą, kuri tais metais buvo apsėta rugiais.Vos atvestas jis staiga atgavo regėjimą ir parodė, kur buvo užkastas senosios bažnyčios lobis – skrynia su senosios bažnyčios dokumentais.
Tai įvyko 1608 metais mažame Lietuvos miestelyje Šiluvoje ir, kiek žinoma, tai buvo pirmasis Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimas Europoje. Iki XVI a. vidurio čia stovėjo senoji katalikų bažnyčia, į Šiluvos atlaidus plaukdavo maldininkai net iš kaimyninės Prūsijos. Vėliau, įsigalėjus kalvinistams, katalikų bažnyčia buvo uždaryta ir nugriauta. Apie 1569 m. paskutinis Šiluvos klebonas Jonas Holubka bažnyčios vertybes bei dokumentus sudėjo į skrynią ir užkasė netoli buvusios bažnyčios…
Atlaidai vėl imti švęsti Šiluvoje katalikams atgavus bažnytines žemes ir 1623 – 1624 m. pastačius nedidukę medinę bažnytėlę. Šilinių atlaidų tradicija gyva iki šiol, kasmet rugsėjo mėnesį sutraukianti į šį mažą Lietuvos miestelį tūkstančius piligrimų iš viso pasaulio.
… The clergyman of the Calvinists, approaching the stone, asked the crying virgin “Girl, why are you crying?” and she replied “I cry because my son was worshiped in this place before, and now it is plowed and sown”. After saying this, she vanished into the air. One old farmer, almost blind because of the age, remembered that a Catholic church used to stand in a place where the virgin with the baby appeared. He asked to bring him into the place. As soon as he got there, he regained his sight and showed where the treasure (the chest with the ownership documents) of the former church was hidden.
This happened in 1608 in a small Lithuanian village of Šiluva and, as far as we know, it was the first appearance of the Blessed Virgin Mary in Europe. Until the mid-16th century the old Catholic church stood there, and the pilgrims even from neighboring Prussia used to flow to the feasts of Šiluva. Later, after the Calvinists came into the area, the Catholic Church was closed and demolished. The last priest of Šiluva Jonas Holubka, at about 1569 put the values and documents of the church in a chest and buried it near the former church …
The feasts were started again after regaining the lands of the church in 1623 – 1624 and building the wooden church. The tradition of the feasts in Šiluva exists till present attracting thousands of pilgrims from all over the world every September to this small Lithuanian village.
Programa 2019 / Program 2019 (English below).
Birželio 13 d. Bienalės atidarymas.
Liepos 12 – liepos 27 d. Meno simpoziumas.
Birželio 13 – spalio 12 d. Parodos, pristatymai, meninės akcijos.
June 13th Biennial opening
July 12th – July 27th Art symposium
June 13th – October 12th Exhibitions, presentations, performances
2019 metų bienalės prioritetinės sritys: The priority art genres of biennial 2019:
Skulptūra, objektai, erdvinės instaliacijos Sculpture, objects, installations
Vaizdo menas, vaizdo – garso projektai Video art, video-audio projects
Fotografija, tapyba, grafika Photography, painting, graphics
NAUJIENOS / NEWS
Informacija dalyviams / The participants information (English below).
Norinčius dalyvauti bienalėje menininkus prašome registruotis iki 2019 m. gegužės 12 d.
info@menopiligrimai.lt
Oficialiai organizatorių pakviestiems bienalės dalyviams simpoziumo metu suteikiamos gyvenimo ir darbo sąlygos, maitinimas, priemonės ir medžiagos kūrybai. Pasirašius sutartį, autoriui padengiamos kelionės išlaidos ir išmokamas autorinis atlyginimas. Simpoziumo metu Šiluvoje veiks bienalės klubas, kurio programoje – koncertai, performansai, ekskursijos į žymias Lietuvos istorinio ir religinio paveldo vietas – Kryžių kalną, Tytuvėnų, Palendrių vienuolynus.
The artists are welcome to register till 12th of May 2019
info@menopiligrimai.lt
The participants officially invited by the organizers will be provided with accommodation and catering, facilities and materials for creative work. After signing the contract with author, the organizers will cover travel expenses and pay honorarium. During the symposium there will be a biennial club formed, which will include concerts, performances, tours to the famous places of Lithuanian historical and religious heritage – Hill of Crosses, monasteries of Tytuvėnai and Palendriai .
